stumterėti

stùmterėti, -ėja (-i, -ia NdŽ, KŽ), -ėjo Š žr. stumtelėtį 1: Ar jis tave stùmterėjo biškį? J. Stumterėjo jį kelis kartus su lazda Pč. Ivanulis duris stùmterė[jo], durys atsidarė Aru28(Dv). Kai ragana atsisėdo ant ližės, mergaitė stumterėjo ližę pečiun ir greit uždengė pečiadangstę LTR(Rdš). Šiuršia velnias terpu veselnykų net sušilęs: tai vienam koją pakiša, tai kitą stumteri BsPII208.